lieknas

1 líeknas sm. (1), liẽknas (2) Škn, Jrb, Krš, Pvn, Klp liẽknas (4) Vb 1. lanka, įlinkimas, dauba: Liekno pamatinė reikšmė yra lanka, įlinkimas K.Būg. 2. Slnt, Skp, Pn, Pnm, Jnšk, Lnkv šlapia, klampi pieva, pelkė, bala, liūnas: Jų (aisčių) protėvynės marios bus buvę tokie vandens plotai, kurie ilgainiui galėjo nusekti, t. y. pavirsti balomis, pelkėmis, raistais, líeknais, plyniomis, maivomis K.Būg. Visi gyvuliai subrido į líekną Jnš. Šiemet visi lieknai patvinę vandeniu Brž. Šiemet gera šienaut: visi líeknai išdžiūvę Ps. Kažin ar galės par tą liẽkną pareiti? Žg. Jei raiteliai, ieškodami kelio, būtų pamėginę bristi raistu tolyn, tai būtų visi sulindę į lieknus bei akivarus ir be pėdsako nugrimzdę A.Vien. Vežimas ligi stebulių įmakėjo į liekną, nors ėmęs ir verk VŽ1905,26. 3. Kos111, Vgr, Grž šlapia vieta, apaugusi krūmais ir skurdžiais medžiais, raistas: Kur pelkėje miškas auga, ten lie•knas J. Líekne antys peria vaikus Slč. Eisma lieknañ aviečių rinktų Kp. Arklius paleido liekne Brž. Ganau karvytę po liekną, neš karvytė pienelio po viedrą NS147. 4. nedidelis miškas, biržtva: Daukantas líeknu vadina sausą miškelį (alką, biržtvą) K.Būg. Plačios girios ir lieknai buvo Dievams pašvęsti S.Dauk. Parkaršęs bočius lazdos sau nepirko, su ievine, savo liekne išpjauta, krupštinėjo S.Dauk. 5. paliktas neartas, nepjautas žemės sklypas gyvuliams ganyti: Liuob iš pavasario paželdys ir laikys liekne arklius, karves Šts.

◊ líekno gyvulė̃lis neišmanėlis: Eik tu, liekno gyvulėli! Jnšk.

liẽkno pelė́da zool. tokia pelėda: Čiu riu riu liẽkno pelėda Trš.

liẽknų skrãbalas plepys: Kaip liẽknų skrãbalas skrabaliuo[ja] daug Šts.

líeknų žýlė zool. tokia zylė (Parus fruticeti): Lieknų žylė mėgsta žemas, vandeningas Europos vidurio vietas Blv.

líeknų žvìrblis zool. toks žvirblis (Passer hispaniolensis): Gyventojai nekenčia lieknų žvirblio kaip vagies Blv.